Po 1864 m. įsiplieskusio vokiečių–danų ginkluoto konflikto Haderslevas – Ivero Henningseno gimtasis miestas – buvo įjungtas į Prūsijos valstybę, todėl 1914–1918 m. pasauliniame kare Vokietijos kaizerio kariuomenės gretose buvo priversti kovoti keliasdešimt tūkstančių etninių danų.  

Savanoriu į kariuomenę stojęs I. Henningsenas pateko į 60-ąją sanitarinę atsargos kuopą. Į šio pobūdžio pagalbinius dalinius dažniausiai buvo skiriami  brandaus amžiaus rezervistai, kurie traukė paskui besikaunančią kariuomenę ir rūpinosi sužeistaisiais.

Kare patirtus įspūdžius I. Henningsenas kruopščiai aprašė į namus siunčiamuose laiškuose. Tikroviškai bei vaizdingai perteikiamus labiausiai į atmintį įsirėžusius  vaizdus papildo paties autoriaus piešiniai. I. Henningsenui Rytų fronte išbūti teko beveik metus. Per tą laiką jis lankėsi Rusijos imperijai priklausančios Lietuvos miestuose ir kaimuose, stebėjo vietos gyventojus, domėjosi jų papročiais, gyvenimo būdu. Marijampolė, Vilkaviškis, Raseiniai, Zarasai, buvusių savininkų paliktos dvarvietės, valstiečių kaimeliai ir Dubysos pakrantės – toks buvo jo karo kelias per Lietuvą.

Deja, po Pirmojo pasaulinio karo šie įdomūs bei vertingi laiškai pamiršti dūlėjo namo rūsyje. Tik 1964 m. juos aptiko Ivero vaikaitis Kajus Henningsenas ir netrukus  išleido iš jų sudarytą knygą.

Mūsų skaitytojui, be abejonės, šis leidinys yra įdomus, turi istorinę vertę. Jame tarsi panoraminėje nuotraukoje matyti, kokia buvo Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais, baigiantis daugiau kaip šimtmetį trukusiai carinės Rusijos okupacijai.

Iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė

Serija „I pasaulinis karas“

296 p., 24,00 cm  x 22,00 cm