Žinia apie tai, kad baigėsi karas, Reinholdą Brauną pasiekė dalyvaujant įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje. Tą akimirką prasidėjo jo ilga ir kupina pavojų kelionė atgal į tėvynę, į Vokietiją. Braunas pasakoja apie tai, kaip atsidūrė nelaisvėje, apie pažeminimą, badą, šaltį, nepakeliamą darbą ir žiaurias bausmes. Apie buvusius kovos draugus, kurie už papildomą duonos kąsnį išdavė savo tautiečius, ir tuos, kurie liko ištikimi fronto draugystei, apie tai, kas yra niekšybė ir tikroji draugystė. 

Kartu su kovos bendražygiais jis patiria nusivylimo kartėlį, kad visos aukos ir vargai buvo beprasmiai, Vokietija krito, o abiejose kovotojų pusėse – kalnai lavonų, sugriauti miestai, daugybė suluošintų likimų.

Iš vokiečių kalbos vertė Edita Šatienė

Serija „II pasaulinis karas“

14,5 x 21,5 cm, 320 p., kieti viršeliai