TEMINIS PLANAS GAMTOS MOKSLŲ VADOVĖLIUI EUREKA! 5
Edvardas Baleišis, Rimvyda Dagienė, Kęstutis
Grinkevičius, Alvida Lozdienė
BRIEDIS, 2016
I skyrius: ATRADIMO
DŽIAUGSMAS Siūlomas pamokų
skaičius: 3 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų
užduotys |
Pasiekimai
|
1. Gamtos mokslai |
Gamtos mokslai, biologija,
chemija, fizika. |
Vadovėlis, 9 p., 1–3
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 1, 2 p., 1–4 užd. |
Savais žodžiais paaiškina,
kas yra gamta ir gamtos mokslai. Įvardija tris gamtos mokslus
(biologiją, chemiją, fiziką). Pateikia gamtos mokslų
ryšių ir praktinio pritaikymo pavyzdžių. Domisi moksliniais
atradimais. |
2. Kaip tiriama gamta? |
Bandymas, arba
eksperimentas, stebėjimas, hipotezė, rezultatai, išvada. |
Vadovėlis, 11 p., 1–5
užd., 13 p., metodas „Saugumas atliekant bandymus“. |
Vadovėlis, 12 p.,
laboratorija „Tiriame moksliškai“, 1–4 darbas pasirinktinai;
užduočių sąsiuvinis, 2, 3 p., 5, 6 užd. |
Savais žodžiais paaiškina,
kaip vykdomas mokslinis tyrimas. Formuluoja spėjimą, arba
hipotezę. Analizuoja bandymo rezultatus, suformuluoja išvadą.
Saugiai elgiasi mokyklos laboratorijoje. |
3. Mokomės matuoti |
Fizikinis dydis, matavimo
vienetas. |
Vadovėlis, 15 p., 1–4
užd., 16 p., metodas „Tikslus matavimas“. |
Vadovėlis, 17 p.,
laboratorija „Tūrio matavimas“, 1–4 darbas pasirinktinai;
užduočių sąsiuvinis, 4, 5 p., 7– 11 užd. |
Žino svarbiausius
fizikinius dydžius ir jų matavimo vienetus. Sugeba tiksliai išmatuoti
ilgį ir skysčio tūrį. Skiria skaitinę vertę nuo
matavimo vieneto. Pratinasi taikyti pagrindinius matavimo vienetus. |
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų
patikra |
Vadovėlis, 19, 20 p. |
2 skyrius: MEDŽIAGOS Siūlomas pamokų
skaičius: 8 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų
užduotys |
Pasiekimai
|
1. Medžiagos ir
kūnai |
Medžiaga, fizikinis
kūnas, kietosios, skystosios ir dujinės medžiagos, natūralios ir dirbtinės
medžiagos. |
Vadovėlis, 23 p., 1–4
užd. |
Vadovėlis, 23 p., 5
užd.; užduočių sąsiuvinis, 6–7 p., 1–4 užd. |
Supranta sąvokų
„medžiaga“ ir „kūnas“ mokslinę prasmę. Skirsto medžiagas pagal
būseną ir kilmę. |
2. Medžiagų
savybės |
Medžiagos savybės. |
Vadovėlis, 25 p., 1–5
užd., 26 p., metodas „Medžiagos aprašas“, 27 p., laboratorija „Medžiagų
savybių nustatymas“, 1–4 darbas
pasirinktinai. |
Užduočių
sąsiuvinis, 7, 8 p., 5–8 užd. |
Apibūdina pasirinktos
medžiagos savybes. Sudaro medžiagos aprašą. Pagal aprašymą
susiplanuoja ir savarankiškai atlieka paprastus bandymus. Rezultatus pateikia
žodžiu, raštu, lentelėje. |
3. Medžiagų panaudojimas |
|
Vadovėlis, 29 p., 1–5
užd. |
Vadovėlis, 29 p., 6
užd.; užduočių sąsiuvinis, 9, 10 p., 9–12 užd. |
Savarankiškai tiria
kasdienėje aplinkoje aptinkamų medžiagų savybes. Sieja
medžiagos savybes su jos panaudojimu. |
4. Kaip sudarytos
medžiagos? |
Dalelės, grynoji
medžiaga, medžiagų mišinys. |
Vadovėlis, 31 p., 1–4
užd. |
Vadovėlis, 31 p., 5
užd.; užduočių sąsiuvinis, 11 p., 13–15 užd.; kitai pamokai –
vadovėlis, 33 p., 1 užd. |
Žino, kad medžiagos
sudarytos iš daugybės labai mažų dalelių. Skiria
grynąją medžiagą nuo medžiagų mišinio. |
5. Kaip išskirstyti medžiagų
mišinį? |
Mišinių išskirstymas,
nusistojimas, filtravimas, garinimas, košimas, sijojimas. |
Vadovėlis, 33 p., 2–5
užd.; |
Vadovėlis, 35 p.,
laboratorija „Gėrimai – medžiagų mišiniai“, 1–4 darbas
pasirinktinai; užduočių sąsiuvinis, 12 p., 16, 17 užd.; – kitai
pamokai –vadovėlis 37 p., 1 užd. |
Supranta, kad mišiniui išskirstyti
reikia žinoti jo sudedamųjų dalių savybes. Pateikia
paprasčiausių buityje naudojamų mišinių išskirstymo
būdų. Pagal aprašymą susiplanuoja ir savarankiškai atlieka paprastus
bandymus. Taiko paprasčiausius medžiagų mišinių išskirstymo
būdus. |
6. Šiukšlinas pasaulis |
Atliekos, sąvartynas. |
Vadovėlis, 37 p., 2,
3, 5, 7 užd. |
Vadovėlis, 37 p., 4, 6
užd.; užduočių sąsiuvinis, 13, 14 p., 18–20 užd. |
Žino, kaip tvarkomos
atliekos. Paaiškina, kodėl susidaro labai daug atliekų. Aiškina,
siedamas su tarša, kodėl svarbu taupiai naudoti įvairias medžiagas,
pateikia taupymo buityje pavyzdžių. Neigiamai vertina aplinkos
šiukšlinimą. |
7. Išmesti ar perdirbti? |
Perdirbimas, pakartotinis
panaudojimas, žaliava, rūšiavimas. |
Vadovėlis, 39 p., 1–3
užd., 40 p., metodas „Tinkamas atliekų rūšiavimas“. |
Vadovėlis, 39 p., 4
užd.; užduočių sąsiuvinis, 14, 15 p., 21–23 užd. |
Išvardija rūšiuojamas
žaliavas. Geba tinkamai rūšiuoti atliekas. Suvokia atliekų
rūšiavimo ir pakartotinio panaudojimo svarbą. |
8. Gamta irgi perdirba |
Puvimas, arba irimas,
pūdinys, arba kompostas. |
Vadovėlis, 43 p., 1–6
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 16 p., 24, 25 užd. |
Apibendrintai paaiškina puvimo
(irimo) sąvoką. Supranta puvimo reikšmę. Nurodo atliekas, iš
kurių galima gaminti pūdinį (kompostą). Įvardija
pūdinį kaip trąšą. |
Skyriaus apžvalga,
žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis, 44–46 p. |
3 skyrius: GYVYBĖ Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos |
||||
1. Gyvas ar...? |
Gyvieji ir negyvieji
objektai, gyvybės požymiai, gyvieji organizmai. |
Vadovėlis, 49 p., 1–4
užd., 50 p., metodas „Augintinių stebėjimas“. |
Vadovėlis, 51 p.,
laboratorija „Augalų gyvybės požymiai“, 1–3 darbas pasirinktinai; užduočių
sąsiuvinis 17, 18 p., 1–3 užd. |
Įvardija
gyvųjų ir negyvųjų
objektų skirtumus. Naudoja klausimyną „Gyvas ar negyvas?“
gyviesiems ir negyviesiems gamtos objektams atskirti. Paaiškina, kas yra
gyvasis organizmas. |
2. Organizmų
grupavimas |
Gyvūnai, augalai,
mikroorganizmai, grybai, stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai. |
Vadovėlis,53 p., 1–4
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis 18–20 p., 4–7 užd. |
Supranta bendriausius
organizmų grupavimo principus. Žino pagrindines organizmų grupes:
gyvūnus, augalus, mikroorganizmus ir grybus. Įvardija svarbiausius skirtingoms
grupėms priskiriamų organizmų bruožus. Skiria stuburinius
gyvūnus nuo bestuburių. |
3. Stuburiniai
gyvūnai |
Žinduoliai, paukščiai,
ropliai, varliagyviai, žuvys, šiltakraujai ir šaltakraujai gyvūnai. |
Vadovėlis, 55 p., 1–5
užd., 56 p., metodas „Ekskursija
į zoologijos sodą“, 57 p., metodas „Mokomės žaisdami“. Galima
išvyka į zoologijos sodą arba vietinį žvėryną. |
Užduočių
sąsiuvinis 20–22 p., 8–11 užd. |
Žino pagrindines
stuburinių gyvūnų grupes. Įvardija svarbiausius
žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių ir žuvų
bruožus. Geba priskirti stuburinį gyvūną prie šiltakraujų
arba šaltakraujų. |
4. Bestuburiai
gyvūnai |
Plokščiosios,
apvaliosios, žieduotosios kirmėlės, moliuskai , nariuotakojai, vėžiagyviai,
voragyviai, vabzdžiai, lerva, lėliukė. |
Vadovėlis, 59 p., 1–5
užd. |
Užduočių sąsiuvinis
23, 24 p., 12–16 užd. |
Žino pagrindines
bestuburių gyvūnų grupes ir bendriausius jų bruožus.
Pateiktus nariuotakojus priskiria prie vėžiagyvių, voragyvių
arba vabzdžių. Nurodo, kaip vystosi vabzdžiai (drugiai). |
5. Augalų pasaulis |
Žiediniai augalai, organai. |
Vadovėlis, 61 p., 1,
3–6 užd.; |
Vadovėlis, 61 p., 2
užd.; užduočių sąsiuvinis, 25 p., 17–19 užd. |
Žino pagrindines
augalų grupes ir bendriausius jų bruožus. Išvardija žiedinio augalo
organus. Atpažįsta keletą žiedinių augalų. |
6. Pietums – saulės
spinduliai |
Maisto medžiagos,
fotosintezė. |
Vadovėlis, 63 p., 1–4,
6 užd. |
Vadovėlis, 63 p., 5
užd.; užduočių sąsiuvinis, 26–28 p., 20–23 užd. |
Savais žodžiais paaiškina,
kaip augalai apsirūpina maistu. Nurodo kuriose augalo dalyse vyksta
fotosintezė. Įvardija fotosintezei būtinas medžiagas,
energijos šaltinį ir susidarančias medžiagas. |
7. Augalai – maitintojai |
Gamintojai, vartotojai,
augalėdžiai, plėšrūnai, visaėdžiai, mitybos
grandinė. |
Vadovėlis, 65 p., 1–7
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 28, 29 p., 28, 29 užd. |
Paaiškina, kodėl
augalai vadinami gamintojais, o gyvūnai – vartotojais. Palygina
gyvūnų mitybą ir nurodo, kaip jie skirstomi pagal šį
kriterijų. Sudaro paprastas mitybos grandines. Suvokia, kad
rodyklių kryptis grandinėje rodo, kuria linkme keliauja maisto
medžiagos ir energija. |
Skyriaus apžvalga,
žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis, 66–68 p. |
4 skyrius: ŠILUMA Siūlomas pamokų
skaičius: 5 arba 6 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Šilumos šaltiniai |
Šilumos šaltiniai,
gamtiniai ir dirbtiniai šilumos šaltiniai. |
Vadovėlis, 71 p., 1–4
užd. |
Vadovėlis, 71 p., 5
užd.; užduočių sąsiuvinis, 30, 31 p., 1–5 užd.; į
kitą pamoką atsinešti po tuščią gėrimų
skardinę. |
Paaiškina, kurie objektai
vadinami šilumos šaltiniais. Pateikia gamtinių ir dirbtinių šilumos
šaltinių pavyzdžių. Apibūdindamas šilumą, naudoja
energijos sąvoką. |
2. Matuojame
temperatūrą |
Termometras, Celsijaus
laipsniai (° C), Andersas Celsijus. |
Vadovėlis, 72 p.,
darbas „Rankos apgavikės“, 73 p., 1–5 užd., 74 p. laboratorija „Temperatūros
matavimas“, 1, 2 darbas. |
Užduočių
sąsiuvinis, 31–33 p., 6–12 užd. |
Žino laboratorinio
skysčio termometro sandarą ir geba juo nustatyti aplinkos
temperatūrą. Žino ir taiko temperatūros matavimo vienetą
– Celsijaus laipsnį. Nubraižo temperatūros stulpelinę
diagramą. |
3. Šildomas
plečiasi, šaldomas traukiasi |
Šiluminis plėtimasis,
atraminis guolis, deformacinė siūlė. |
Vadovėlis, 77 p. darbas
„Balionas butelyje“, 1–5 užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 34 p., 13–15 užd. |
Žino, jog daugelis kūnų
šildomi plečiasi, o vėsdami traukiasi. Paaiškina skysčio
termometro veikimo principą. |
4. Kaip sklinda šiluma? |
Šilumos laidininkai ir
izoliatoriai. |
Vadovėlis, 79 p., 1–5
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 35 p., 16–19 užd. |
Žino, kad skirtingos
medžiagos nevienodai perduoda šilumą. Išvardija kelis gerus ir prastus
šilumos laidininkus. Paaiškina, kaip šildomame kambaryje susidaro šilumos
srautas. Žino, kad šiluma gali būti perduodama nematomais spinduliais. |
5. Galimas projektinis
darbas „Šiluma“ |
|
Vadovėlis, 80, 81 p.,
1–7 darbas pasirinktinai. Darbas grupėse. Rezultatų pateikimas ir
aptarimas. |
|
Pagal aprašymą
susiplanuoja ir savarankiškai atlieka paprastus bandymus. Įdomiai ir
išradingai pateikia atliktą darbą. Atsako į klausimus. Rezultatus
pateikia žodžiu, raštu, lentelėje, diagramoje, formuluoja išvadas. |
6. „Pabėganti“
šiluma |
Termoizoliacinės
medžiagos, termosas. |
Vadovėlis, 83 p., 1–5
užd., 85 p., metodas „Taupome šilumą“. |
Užduočių sąsiuvinis,
30 p., 20, 21 užd. |
Supranta šilumos taupymo
būtinybę. Išvardija kelias termoizoliacines medžiagas. Nurodo po kelis
namo (buto) šiltinimo ir šilumos išsaugojimo būdus. Žino termoso
sandarą. Paaiškina, kodėl į šį indą įpiltas
karštas (šaltas) skystis ilgai neatvėsta (nesušyla). |
Skyriaus apžvalga,
žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis, 86–88 p. |
5 skyrius: APLINKA IR
EVOLIUCIJA Siūlomas pamokų
skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų
užduotys |
Pasiekimai
|
1. Gyvūnų ir augalų
namai |
Buveinė, ekosistema, aplinka. |
Vadovėlis, 91 p., 1–5
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 37 p., 1, 2 užd. |
Supranta, kodėl
organizmai gyvena skirtingose buveinėse. Pateikia buveinių
pavyzdžių. Žino, jog kartu gyvenantys organizmai glaudžiai susiję
vieni su kitais, juos veikia aplinkos sąlygos. |
2. Kaip išlikti? |
Prisitaikymas. |
Vadovėlis, 93 p., 1–3
užd. |
Vadovėlis, 93 p., 4
užd.; užduočių sąsiuvinis, 38 p., 3, 4 užd. |
Pateikia keletą
organizmų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų pavyzdžių.
Supranta prisitaikymo svarbą. |
3. Kaip žiemoja augalai
ir gyvūnai? |
Ramybės būsena,
žiemos sąstingis, žiemos miegas, žieminis ir vasarinis kailis, migracija. |
Vadovėlis, 95 p., 1–5
užd., 97 p., metodas „Paukščių lesinimas“. |
Vadovėlis, 95 p., 6
užd., 96 p., laboratorija „Į pagalbą paukščiams“, 1–3 darbas
pasirinktinai; užduočių sąsiuvinis, 39–41 p., 5, 6 užd. |
Nurodo kelis augalų ir
gyvūnų žiemojimo būdus. Pateikia žinduolių ir
paukščių prisitaikymo prie metų laikų kaitos
pavyzdžių. Aktyviai dalyvauja lesinant žiemojančius paukščius,
šeriant žvėris. |
4. Žemės ir
gyvybės istorija |
Didysis sprogimas. |
Vadovėlis, 99 p., 1–5
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 41 p., 7 užd. |
Išsako mokslinį
požiūrį į gyvybės atsiradimą ir vystymąsi. Žino
svarbiausius gyvybės raidos Žemėje tarpsnius. Orientuojasi laike. |
5. Evoliucija |
Evoliucija, fosilijos,
asteroidas, masinis išmirimas. |
Vadovėlis, 101 p., 1–5
užd. |
Vadovėlis, 102 p., laboratorija
„Pasidaryk fosiliją“; užduočių sąsiuvinis, 42, 43 p., 8–12
užd. |
Supranta gyvybės
evoliuciją kaip lėtą organizmų kaitą nuo paprastų
iki sudėtingesnių formų. Paaiškina, kaip susidaro fosilijos. Žino,
kad gyvybės raidoje būta staigių masinių išmirimų. |
6. Kaip atsirado žmogus? |
Žmoginės
beždžionės, pirmykščiai žmonės, protingasis žmogus. |
Vadovėlis, 105 p., 1–5
užd. |
Užduočių
sąsiuvinis, 44 p., 13–15 užd. |
Išsako mokslinį
požiūrį į žmogaus kilmę ir evoliuciją. Savais
žodžiais nupasakoja svarbiausius žmogaus vystymosi tarpsnius. Nurodo
keletą žmogaus raidą lėmusių veiksnių. Palygina
žmogaus ir žmoginių beždžionių išvaizdą ir elgseną. |
Skyriaus apžvalga,
žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis, 106–108 p. |