Bendrinis teminis
planas vadovėliui LAIKAS 12, I, II dalis, BRIEDIS, 2016
Įvadinis skyrius |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 1 pamoka |
||||||
Pamokos tema
|
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Įvadas. naudotis vadovėliu LAIKAS? |
1. Suformuoti
vaizdinius apie naujųjų laikų istorijos laikotarpį. 2. Toliau ugdyti suvokimą, kaip dirbti su
vadovėliu LAIKAS. |
Aiškinimas,
darbas su vadovėlio tekstu ir iliustracijomis, pokalbis. |
|
LAIKAS I d. 4–5 p. iliustracijų, teksto
nagrinėjimas. |
|
|
I skyrius. Europos visuomenė tarpukariu |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Paryžiaus taikos konferencija ir Versalio sistema |
1.
Suformuoti vaizdinius apie Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus. 2. Atskleisti Versalio sistemos trūkumus. |
Aiškinimas, lyginamoji analizė, pasakojimas,
darbas su dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu. |
Paryžiaus taikos konferencija, plebiscitas, reparacija, Tautų sąjunga,
Versalio sistema. |
LAIKAS I d. 8–12 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 164, 165 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 256–260. |
LAIKAS I d. 6 užduotis. |
Nurodo Paryžiaus taikos konferencijos nutarimus,
apibūdina Versalio sistemos trūkumus. |
2. Bolševikų
perversmas Rusijoje |
1.
Atskleisti bolševikų perversmo Rusijoje priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad teroras ir prievarta buvo
pagrindiniai bolševikų valdžios ramsčiai. |
Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis,
aiškinimas, lyginamoji analizė. |
„Baltieji“, „raudonieji“, Bolševikai (komunistai),
buožė, ČK, karinis komunizmas, koncentracijos stovykla,
nacionalizavimas, NEPAS. |
LAIKAS I d. 13 –17 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 166 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268. |
LAIKAS I d.
1, 2 užduotis. |
Nurodo
bolševikų perversmo Rusijoje priežastis ir eigą. |
3. Demokratijos krizė: nuo fašizmo iki autoritarinių režimų |
1.
Atskleisti tarpukario diktatūrų susiformavimo priežastis. 2. Suformuoti vaizdinius apie tarpukario
diktatūras įvairiose Europos šalyse. |
Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu,
iliustracijomis, dokumentu, apklausa. . |
Antisemitizmas, autoritarinės diktatūtros,
dučė, fašizmas, populizmas. |
LAIKAS I d. 18–21 p. užduotys. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 178 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 263–265. |
LAIKAS I d.
1, 2 užduotys. |
Nurodo tarpukario diktatūrų susiformavimo
priežastis. |
4. Fašistinė Italija |
1.
Atskleisti fašizmo Italijoje įsigalėjimo priežastis. 2.
Suformuoti vaizdinius apie pagrindines fašistų idėjas ir jų
įgyvendinimo būdus. |
Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis,
aiškinimas, lyginamoji analizė. |
Autoritarinės diktatūros, dučė,
fašizmas, populizmas. |
LAIKAS I d. 19–21 p. užduotys. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 179 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 269–270, 274–276. |
LAIKAS I d. 3 užduotis. |
Apibūdina pagrindines fašizmo idėjas. Nurodo
fašizmo Italijoje įsigalėjimo priežastis. |
5.Visuomenė ekonominių ir kultūrinių
pokyčių laikotarpiu |
1.
Suformuoti vaizdinius apie meno ir kultūros raidą tarpukariu. 2.
Ugdyti suvokimą, kad tarpukariu susiklostęs gyvenimo būdas
padarė didžiulę įtaką šiems laikams. |
Aiškinimas, darbas su dokumentais, vadovėlio
tekstu, iliustracijomis, diskusija, pokalbis. |
Elitinė kultūra, masinė kultūra. |
LAIKAS I d. 22–25 p. užduotys. |
LAIKAS I d. 6 užduotis. |
Nurodo pagrindines visuomenės ekonominės ir
socialinės raidos ypatybes tarpukario Europoje. Nurodo svarbiausias meno kryptis. Įvardija
elitinės ir masinės kultūros skirtumus. |
6.
Totalitarinė Stalino diktatūra SSRS |
1.
Suformuoti vaizdinius apie SSRS valdžios ir visuomenės struktūrą
Stalino diktatūros laikotarpiu. 2. Ugdyti suvokimą, kad bolševikų teroro aparatas, valdant J. Stalinui, pasiekė
klestėjimo viršūnę. |
Aiškinimas, darbas su žemėlapiu, vadovėlio
tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis. |
Gulagas, holodomoras,
kolektyvizacija, kolūkis, nomenklatūra, penkmečio planas,
planinė ekonomika. |
LAIKAS I d. 26–30 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 168, 169 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 277–281. |
LAIKAS I d. 3, 6 užduotys. |
Paaiškina tarpukario SSRS valdžios ir visuomenės
struktūrą. Apibūdina
Sovietų Sąjungos visuomenės gyvenimą totalitarinio režimo
sąlygomis. |
7. Nacistinė
Vokietija |
1.
Atskleisti nacistinės diktatūros įsigalėjimo priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad nacistai į
valdžią Vokietijoje atėjo per demokratinius rinkimus. |
Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir
iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė. |
Fiureris, gestapas, SA, SS, svastika,
vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partija, (VNSDP). |
LAIKAS I d. 31–35 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 180, 181 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 274–281. |
LAIKAS I d. 2, 3 užduotys. |
Nurodo nacizmo įsigalėjimo Vokietijoje
priežastis. Apibūdina šalies visuomenės gyvenimą totalitarinio
režimo sąlygomis. |
8. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3.
Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Antantės sąjunga, antisemitizmas,
autoritarizmas, bolševikai (komunistai), dekolonizacija, dominija, genocidas,
dučė, elitinė kultūra, fašizmas, koncentracijos stovykla,
Nacionalsoliastų darbininkų partija, Naujasis kursas“, NEPAS,
Paryžiaus taikos konferencija, reparacija, Tautų
sąjunga, Trilypė sąjunga, Versalio sistema. |
LAIKAS I d. 38–41 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus
informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį. |
IV skyrius. Nepriklausomos
Lietuvos Respublikos visuomenė |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo metais |
1. Suformuoti vaizdinius apie
Lietuvos visuomenę Pirmojo pasaulinio karo metais. 2. Ugdyti suvokimą, jog
karas buvo išnaudota kaip palanki aplinkybė Lietuvos valstybingumui
atkurti. |
Aiškinimas, diskusija, darbas
su vadovėlio tekstu, lyginamoji analizė. |
|
LAIKAS I d. 44–47 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 158 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 239–246. |
LAIKAS I d. 1, 2 užduotys. |
Apibūdina Lietuvos
visuomenę Pirmojo pasaulinio karo metais. |
2.Nepriklausomybės kovos |
1.
Suformuoti vaizdinius apie nepriklausomybės kovas. 2. Ugdyti suvokimą, jog Lietuvai pavyko apginti
nepriklausomybę. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Bermontininkai, demarkacinė linija, Kerzono
linija, Nepriklausomybės kovos, Oberostas, POW, Vidurio Lietuvos
valstybė. |
LAIKAS I d. 48–51 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 170–173 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 299-302, 299–302, 305–307. |
LAIKAS I d. 3, 4 užduotys. |
Apibūdina Nepriklausomybės kovas tarpukariu.
Paaiškina, kodėl 1918–1920 m. kovos Lietuvoje vadinamos Nepriklausomybės
kovomis. |
3. Lietuvos
Respublika parlamentinės demokratijos laikotarpiu |
1.
Suformuoti vaizdinius apie Steigiamojo seimo nuveiktus darbus. 2. Ugdyti suvokimą, jog Lietuvos valstybė
pasirinko demokratinio valdymo būdą. |
Aiškinimas, darbas su žemėlapiu, vadovėlio
tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė. |
Boikotas, de facto, de jure, Himanso projektas,
Klaipėdos kraštas, litas, parlamentinė demokratija, Steigiamasis
seimas. |
LAIKAS I d. 52–56 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 174, 175 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 308–310, 313–315. |
LAIKAS II d. 2, 6 užduotys. |
Apibūdina Steigiamojo seimo nuveiktus darbus.
Paaiškina, kokią įtaką Lietuvos socialinio gyvenimo raidai
turėjo Steigiamojo Seimo pradėtos reformos. |
4. Lietuvos
politinė raida autoritatinio valdymo laikotarpiu |
1.
Atskleisti gruodžio perversmo Lietuvoje priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad Smetonos režimas
varžė politinį gyvenimą, tačiau netrukdė
plėtotis ūkiui, kultūrai ir mokslui. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
Gruodžio 17-osios perversmas |
LAIKAS I d. 57–61 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 174, 175 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 316–323. |
LAIKAS I d.
3, 6 užduotys. |
Apibūdina Antano Smetonos valdymą. Palygina skirtingų Lietuvos visuomenės
grupių gyvenimą demokratijos ir autoritarinio režimo sąlygomis |
5. Nepriklausomos
Lietuvos visuomenė ir ūkis |
1.
Suformuoti vaizdinius apie tarpukario Lietuvos ūkį ir
visuomenę. 2. Ugdyti suvokimą, jog žemės
ūkio produktų perdirbimu ir eksportu į užsienį grindžiama
Lietuvos ekonomika sparčiai stiprėjo ir augo. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
ANBO, biudžetas, diskriminacija. |
LAIKAS I d. 62–65 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 174, 175 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 313–315. |
LAIKAS I d. 3, 7 užduotys. |
Apibūdina Lietuvos visuomenę ir
ūkį. Nurodo pagrindines visuomenės ekonominės ir
socialinės raidos ypatybes tarpukario Lietuvoje. |
6. Tarpukario
Lietuvos kultūros laimėjimai |
1.
Atskleisti tarpukario Lietuvos kultūros laimėjimus. 2. Ugdyti suvokimą, jog atkūrusi
nepriklausomybę Lietuva pasiekė įspūdingų
laimėjimų kultūros srityje. |
Apklausa, darbas su vadovėlio tekstu,
iliustracijomis, dokumentais, pokalbis. |
|
LAIKAS I d. 66–69 p. užduotys. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 174, 175 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 340–343. |
LAIKAS I d. 4, 6 užduotys. |
Nurodo svarbiausius Lietuvos XX a. pirmosios pusės
kultūros ir mokslo pasiekimus. Apibūdina kultūros kūrėjų ir
mokslininkų veiklos sąlygas pirmosios Lietuvos respublikos laikais. |
7. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3.
Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
ANBO, boikotas, de facto, de jure, demarkacinė linija, Himanso projektas,
Kerzono linija, Klaipėdos kraštas, Lietuvos Taryba, litas,
parlamentinė demokratija, POW,
Oberostas, Steigiamasis seimas, ultimatumas, Vidurio Lietuva. |
LAIKAS I d. 72–75 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus
informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį. |
III skyrius. Antrasis
pasaulinis karas |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Europa ir pasaulis Antrojo pasaulinio karo
išvakarėse |
1.
Atskleisti Antrojo pasaulinio karo priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad Antrojo pasaulinio karo
kaltininkės buvo Vokietija ir SSRS. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
Anšliusas, Antikominternas, Ašies blokas, Briano-Kelogo
paktas, Antrasis pasaulinis karas, Lokarno sutartys, Miuncheno sutartis, Ribentroropo–Molotovo paktas. |
LAIKAS I d. 78–82 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 182, 183 p. Antrasis pasaulinis karas. (1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla
Briedis, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 282–289. |
LAIKAS I d.
1, 2 užduotys. |
Nurodo Antrojo pasaulinio karo priežastis.
Apibūdina tarptautinių santykių XX a. 4-ajame dešimtmetyje ypatybes siedami su Antrojo pasaulinio
karo priežastimis. |
2. Antrojo pasaulinio karo pradžia.
Agresorių pergalės 1939–1940 m. |
1.
Suformuoti vaizdinius apie pasaulinio karo pradžią. 2. Ugdyti suvokimą, jog karo pradžioje Vokietija
skynė triuškinančias pergales Europoje. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Antrasis pasaulinis karas, „keistasis karas“, Manerheimo linija, Mažino
linija,mūšis dėl Britanijos, „žaibo karas“, Žiemos karas. |
LAIKAS I d. p. 83–88 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 184–186 p. Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla
Briedis, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 286–293. |
LAIKAS I d. 5 užd. |
Apibūdina karo eigą jo pradžioje. Nurodo
priežastis, dėl kurių karo pradžioje Vokietiją lydėjo
sėkmė. Paaiškina, kodėl 1939–1945 m. vykęs karas
vadinamas pasauliniu. |
3. SSRS ir Vokietijos karas |
1.
Atskleisti SSRS ir Vokietijos karo priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad dviejų agresorių
dvikova buvo neišvengiama. |
Apklausa, darbas su dokumentais, vadovėlio tekstu,
iliustracijų nagrinėjimas, aiškinimas. |
„Barbarosa“,
lendlizas. |
LAIKAS I d. 89–92 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 187 p. Antrasis pasaulinis karas (1939 -1945 m.). Sieninis
žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 290–293. |
LAIKAS I d. 5, 6 užduotys. |
Nurodo SSRS ir Vokietijos karo priežastis. Antrojo
pasaulinio karo metų pavyzdžiais iliustruoja pasipriešinimo ir bendradarbiavimo
su okupantais reiškinius. |
4. Antrojo
pasaulinio karo pabaiga: Antihitlerinės koalicijos pergalės
1942–1945 m. |
1.
Suformuoti vaizdinius apie Antrojo pasaulinio karo baigtį. 2. Ugdyti suvokimą, kad po karo sustiprėjusi
SSRS tapo nauja grėsme pasauliui. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji analizė. |
Antihilerinė koalicija, Armija krajova (AK), Atlanto
chartja, „Folksšturmas“, „Hitlerjugendas“ , kolaboravimas. |
LAIKAS I d. 93–97 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 188, 189 p. Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla Briedis, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 290–293. |
LAIKAS I d. 2, 3 užduotys. |
Apibūdina Antrojo pasaulinio karo baigtį
Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. |
5. Antrojo pasaulinio karo padariniai |
1.
Suformuoti vaizdinius apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir
nusikaltimus. 2. Ugdyti suvokimą, jog Antrasis pasaulinis karas
buvo žiauriausias ir kruviniausias iki tol istorijoje vykęs konfliktas. |
Apklausa raštu, darbas su žemėlapiu,
iliustracijomis, dokumentu. |
Generalinė Asamblėja, dekolonizacija, Holokaustas
(šoa), Jungtinių Tautų
organizacija, kolaboravimas, Niurnbergo procesas, saugumo taryba, supervalstybės,
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. |
LAIKAS I d. 98–103 p. iliustracijų, dokumentų
nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 190, 191 p. Antrasis pasaulinis karas (1939–1945 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla
„Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 294–296. |
LAIKAS I d. 7 užduotis. |
Apibūdina Antrojo pasaulinio karo padarinius ir
nusikaltimus, ypač civilių gyventojų naikinimą,
Holokaustą. |
6. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3.
Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Anšliusas, antihitlerinė koalicija, Antrasis
pasaulinis karas, Atlanto chartija, chartija, „Barbarosa“, „Folksšturmas“, „Hitlerjugendas“,
holokaustas (šoa), Jungtinių Tautų
organizacija, kolaboravimas, Miuncheno sąmokslas, Niurnbergo
procesas, Ribentroropo–Molotovo paktas, supervalstybės, „žaibo karas“, Žiemos karas. |
LAIKAS I d. 106 ir 109 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 266–268, 346–349. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
istorinių įvykių, reiškinių vertinimai. Paaiškina, kaip reikia atrinkti istorinius ir kitus
informacijos šaltinius norint gauti informacijos apie praeitį. |
IV skyrius. Lietuvos visuomenė Antrojo pasaulinio karo
metais |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Lietuvos tarptautinė politika
nepriklausomybės praradimo išvakarėse |
1.Suformuoti vazdinius apie
Lietuvos užsienio politkos tikslus XX a. 4-ame dešimtemtyje. 2. Ugdyti suvokimą, jog
nepriklausmybės praradimo išvakarėse Lietuvos valstybė
laikėsi neutralumo politikos. |
Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu,
dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija. |
Baltijos santarvė,
internavimas, Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, neutralitetas, penktoji
kolona, pretekstas, ultimatumas. |
LAIKAS I d. 112–116 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 184, 185 p. Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje
(1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007. Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953
m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 326–327. |
LAIKAS I d. 4, 5 užduotys. |
Apibūdina Lietuvos
užsienio politiką nepriklausomybės praradimo išvakarėse. |
2. Lietuvos
nepriklausomybės praradimas 1940 m. |
1.
Atskleisti SSRS okupacijos priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, kad neutralumo politika
Lietuvos neišgelbėjo nuo okupacijos. |
Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu,
dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija. |
Emisaras |
LAIKAS I d. 117–121 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 184, 185 p. Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje
(1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007. Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953
m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla „Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 328–330. |
LAIKAS I d. 4, 5 užduotys. |
Apibūdina sovietų okupacinės valdžios
Lietuvoje 1940–1941 metais įvykdytus pertvarkymus politinėje,
ekonominėje, socialinėje srityse. |
3. Sovietinė Lietuvos
aneksija ir sovietizacija |
1. Atskleisti
pirmosios SSRS okupacijos padarinius. 2. Ugdyti
suvokimą, jog okupacija padarė nepataisomos žalos Lietuvai. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, diskusija. |
Emisaras, inkorporacija, „liaudies seimas“, sovietizacija. |
LAIKAS I d. 122–126 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 52, 53 p. 184, 198. Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje
(1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007. Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953
m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 331–333. |
LAIKAS I d. 6, 7 užduotys. |
Apibūdina pirmosios SSRS okupacijos
laikotarpį Lietuvoje, skiria būdingiausius jo bruožus. Nurodo
pagrindinius sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Lietuvos
valstybę ir visuomenę. |
4. Antisovietinė rezistencija ir 1941 m. Birželio
sukilimas |
1. Sofurmuoti vaizdinius apie antisovetinę
rezistenciją Lietuvoje pirmosios okupacijos laikotarpiu. 2. Atsklesiti 1941 m. Birželio sukilimo tikslus. |
Pokalbis, lyginamoji analizė, darbas su
iliustracijomis, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas,
diskusija. |
Birželio sukilimas, Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), Lietuvos
diplomatinė tarnyba. |
LAIKAS I d. 127–130 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 194, 195 p. Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje
(1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007. Lietuvos gyventojų tremties vietos (1941–1953
m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 334–336. |
LAIKAS I d. 1, 5 užduotys. |
Apibūdina antisovietinę rezistenciją
pirmosios okupacijos laikotarpiu. Nurodo Birželio sukilimo tikslus,
įvertina rezultatus. |
5. Lietuva
nacistinės Vokietijos okupacijos metais |
1.
Suformuoti vaizdinius apie nacistų okupacijos laikotarpį Lietuvoje. 2. Ugdyti suvokimą, jog nacistinė Vokietija
neketino atkurti Lietuvos nepriklausomybės. |
Pokalbis, lyginamoji analizė, darbas su
iliustracijomis, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas,
diskusija. |
Lietuvos vietinė rinktinė, Ostlandas, VLIK‘as
(Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas). |
LAIKAS I d. 131–135 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 194, 195 p. Sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje
(1940-1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 337–339. |
LAIKAS I d. 2, 4 užduotys. |
Apibūdina nacistų okupacijos Lietuvoje
ypatybes siedami jas su Lietuvos visuomenės pasipriešinimu ir bendradarbiavimu
su okupantais. Nurodo pavyzdžių, liudijančių
antihumanišką nacistinės okupacinės politikos pobūdį
Lietuvoje. |
6. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei
kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Aneksija, deportacija, emisaras, inkorporacija, „liaudies seimas“, Lietuvių Aktyvistų Frontas (LAF), Lietuvos laisvės kovų
sąjūdis (LLKS), Lietuvos
partizaninis karas su SSRS, politinis
kalinys, neutralitetas, provokacija, reokupacija, sovietizacija, tremtinys,
VLIK‘as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), 1941 m. birželio
sukilimas. |
LAIKAS I d. 138 ir 141 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 346–349. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir
reiškinius. |
V skyrius. Visuomenė Šaltojo karo laikotarpiu |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Šaltojo
karo pradžia |
1.
Atskleisti šaltojo karo priežastis. 2. Suformuoti vaizdinius apie geopolitinę
padėtį pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
Ginklavimosi varžybos, Berlyno blokada, Kominformas, lokalusis
karas, Maršalo planas, NATO, šaltasis
karas, Varšuvos paktas, Vokietijos Demokratinė Respublika, Vokietijos
Federacinė Respublika. |
LAIKAS II d. 166–170 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 200–203 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 352–360. |
LAIKAS II d. 1, 2 užduotys. |
Nurodo šaltojo karo priežastis. Paaiškina, kodėl
laikotarpis nuo 1945 m. iki paskutinio dešimtmečio pradžios vadinamas
Šaltuoju karu. |
2. Sovietų Sąjungos
raida nuo atšilimo iki sąstingio |
1.
Suformuoti vaizdinius apie politinę ir ekonominę SSRS
padėtį XX a. II-oje pusėje. 2.Ugdyti suvokimą, kad SSRS įkūrimo
svarbiausiu sovietinės sistemos bruožu tapo melas ir prievarta
grindžiama diktatūra. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
Ateizmas, atšilimas, destalinizacija, disidentas, homo
sovieticus, sąstingis (stagnacija), savilaida, šešėlinė
ekonomika. |
LAIKAS II d. 171–175 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 204, 205, 208 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 380–382. |
LAIKAS II d. 2, 4 užduotys. |
Apibūdina SSRS valdžios ir visuomenės
struktūrą. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, nurodo ir
apibūdina pagrindinius sovietinės santvarkos kaitos etapus šaltojo karo laikotarpiu. |
3. SSRS viešpatavimas Rytų Europoje |
1. Atskleisti komunistinių režimų Rytų
Europoje įsiviešpatavimo priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, jog Rytų Europos
visuomenės priešinosi okupacijai. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Berlyno siena, Brežnevo doktrina, Ekonominė
savitarpio pagalbos taryba, „liaudies demokratija“, „Prahos
pavasaris“, satelitė, „Solidarumas“ |
LAIKAS II d. 180–184 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 204, 205 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 369–371. |
LAIKAS II d. 5, 6 užduotys. |
Apibūdina SSRS viešpatavimą Rytų
Europoje. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, nurodo ir apibūdina
Rytų Europos viuomenių
priešinimosi būdi ir etapus priš SSSR viešpatavimą. |
4. Ginklavimosi varžybos ir lokalieji karai |
1. Atskleisti pagrindinių lokalinių
konfliktų priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, jog viena iš lokalinių
konfliktų priežasčių buvo SSRS ir JAV varžybos dėl
įtakos pasaulyje. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Afganistano karas, Artimųjų Rytų
konfliktas, „Domino teorija“, Garantuotas abipusis sunaikinimas, Helsinkio
konferencijos baigiamasis aktas, Karibų krizė, Korėjos karas,
paritetas, raudonieji khmerai, trečiasis
pasaulis, Varšuvos paktas. |
LAIKAS II d. 181–185 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 202, 203 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 374–379. |
LAIKAS II d. 5, 7 užduotys. |
Nurodo lokalinių konfliktų priežastis.
Įvardija ir apibūdina pagrindinius šaltojo karo tarptautinius
įvykius. |
5. Komunistinės
sistemos žlugimas |
1.
Atskleisti komunistinės sistemos žlugimo priežastis. 2. Ugdyti suvokimą, jog SSRS subyrėjo
veikiama vidaus veiksnių. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Aksominė revoliucija, Belovežo (Minsko)
susitarimas, kooperatyvas, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS),
pertvarka, pučas, „Tautų ruduo“, viešumo politika. |
LAIKAS II d. 186–191 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 211 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 383–390. |
LAIKAS II d. 3, 4 užduotys. |
Nurodo komunistinės sistemos žlugimo priežastis.
Apibūdina Michailo Gorbačiovo reformas ir jų įtaką komunistinės
sistemos žlugimui. |
6. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3.
Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Ateizmas, atšilimas, disidentas, homo sovieticus,
Karibų krizė, lokalusis karas, Maršalo planas, NATO, „Prahos
pavasaris“, „Solidarumas“, šaltasis karas, šešėlinė ekonomika „trečiasis pasaulis“, Varšuvos
paktas. |
LAIKAS II d. 194 ir 197 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 424–427. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami vertinimai apie istorinius įvykius ir
reiškinius. |
VI skyrius. Lietuvos visuomenė
nuo Sovietmečio iki Nepriklausomybės atkūrimo |
||||||
Siūlomas pamokų
skaičius: 10 pamokų |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Lietuvos visuomenė stalininio režimo
laikotarpiu |
1. Suformuoti vaizdinius apie
Lietuvos reokupaciją. 2. Ugdyti suvokimą, jog
sovietų valdžios veiksmai okupuotoje Lietuvoje prilyginti Lietuvos
gyventojų genocidui. |
Pokalbis, lyginamoji
analizė, darbas su iliustracijomis, vadovėlio tekstu, aiškinimas,
diskusija. |
Deportacija, politinis
kalinys, reokupacija, stribai, tremtinys. |
LAIKAS II d. 200–205 p.
iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 197, 198 p. Sovietų ir nacių
okupacijos Lietuvoje (1940–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla,
„Briedis”, 2007. Lietuvos gyventojų
tremties vietos (1941–1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla, „Briedis”,
2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 392–394. |
LAIKAS II d. 2,
3 užduotys. |
Paaiškina, kaip
prievartinė sovietizacija socialinėje ir ūkio srityse
keitė Lietuvos visuomenę. Nurodo pagrindinius
sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ir
visuomenę. |
2. Lietuvos partizaninis karas prieš SSRS |
1. Atskleisti partizaninio
karo priežastis, priešinimosi pobūdį. 2. Suformuoti vaizdinius apie
partizaninio karo eigą ir svarbiausius etapus. |
Diskusija, darbas su
vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis,
lyginamoji analizė. |
Lietuvos laisvės kovos
sąjūdis, Lietuvos partizaninis karas prieš SSRS. |
LAIKAS II d. 206–210 p.
iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 196 p. Sovietų ir nacių
okupacijos Lietuvoje (1940-1953 m.). Sieninis žemėlapis. Leidykla,
„Briedis”, 2007. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 395–399. |
LAIKAS II d. 4 užd. |
Nurodo partizaninio karo
priežastis. Apibūdina partizaninio lietuvių tautos priešinimosi
sovietams mastą. |
3. Sovietų Lietuva atšilimo ir sąstingio
metais |
1. Suformuoti vaizdinius apie
politinę ir ekonominę sovietinės Lietuvos padėtį. 2. Ugdyti suvokimą, jog
visuomenė ir kultūra buvo totalitarinio režimo nelaisvėje. |
Aiškinimas, darbas su
vadovėlio tekstu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
„Ezopo kalba“, Glavlitas, Helsinkio
baigiamasis aktas, Lietuvos Helsinkio grupė, „Lietuvos katalikų
bažnyčios kronika“, Lietuvos laisvės lyga, protekcionizmas,
rezistencija, Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas. |
LAIKAS II d. 211–215 p.
iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 209 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 400–409, 420, 421. |
LAIKAS II d. 2,
3 užduotys. |
Apibūdina politinę
ir ekonominę Sovietų Lietuvos padėtį, visuomenę ir
kultūrą. |
4. Taikus priešinimasis režimui sovietmečiu |
1. Atskleisti taikios
rezistencijos būdus ir formas Sovietų Lietuvoje. 2. Ugdyti suvokimą, jog
dauguma Lietuvos žmonių slapčia nesitaikstė su sovietine okupacija. |
Diskusija, darbas su
dokumentais, iliustracijomis, aiškinimas, lyginamoji analizė. |
Egzodas, „Kauno pavasaris“,Lietuvių
chartija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos Laisvės Lyga, Pasaulio
lietuvių bendruomenė, savilaida, |
LAIKAS II d. 216–220 p.
iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 209 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 402–409, 420–423. |
LAIKAS II d. 5,
6 užduotys. |
Paaiškina būdinguosius
disidentinio judėjimo Lietuvoje bruožus. Nurodo sąlygas, kuriomis
buvo kuriama neoficialioji kultūra Lietuvoje sovietiniais laikais. |
5. „Dainuojanti revoliucija” |
1. Atskleisti Lietuvos
Persitvarkymo sąjūdžio reikšmę siekiant Lietuvos
nepriklausomybės. 2. Ugdyti suvokimą, jog
visą sovietų okupacijos laikotarpį Lietuvos žmonių
sąmonėje liko gyvas nepriklausomybės atminimas. |
Apklausa, darbas su
vadovėlio tekstu, žemėlapiu, iliustracijomis, dokumentu. |
Baltijos kelias, „dainuojanti
revoliucija“, „Jedinstvo“, Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS),
Medininkų žudynės, moratoriumas, Sausio įvykiai. |
LAIKAS II d. 221–225 p.
iliustracijų, dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 213 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 410–415. |
LAIKAS II d. 2,
3 užduotys. |
Apibūdina Persitvarkymo
sąjūdžio reikšmę siekiant Lietuvos nepriklausomybės. |
6. Ruošiuosi egzaminams |
1. Įtvirtinti skyriaus
medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su
dokumentu, žemėlapiu bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą
savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė,
darbas su iliustracijomis, dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio
tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Baltijos kelias, „dainuojanti
revoliucija“, desovietizacija, egzodas, „Ezopo kalba“, Glavlitas, Helsinkio
baigiamasis aktas, Lietuvos Helsinkio grupė, „Lietuvos katalikų bažnyčios
kronika“, Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos persitvarkymo
sąjūdis (LPS), protekcionizmas, rezistencija,
Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas. |
LAIKAS II d. 228 – 231 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 424–427. |
|
Įvairiomis formomis –
žodine, rašytine, vaizdine –
apibendrina ir pateikia informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami
argumentai ir pateikiami vertinimai apie
istorinius įvykius ir reiškinius.
|
VII skyrius. Šių dienų pasaulis ir Lietuva |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Mokslo
ir technikos revoliucija. Žinių visuomenės formavimasis |
1. Atskleisti mokslo ir technikos revoliucijos
priežastis XX a. pab.–XXI a. 2. Ugdyti suvokimą, jog XX a. pab.–XXI a.
būdinga sparti pažanga beveik visose žmogaus gyvenimo srityse. |
Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir
iliustracijomis, pokalbis, diskusija. |
Deoksiribonukleo rūgštis (DNR), informacinis
karas, interaktyvus, mokslo ir technikos revoliucija, skaitmeninės
technologijos, virtualioji erdvė, žinių visuomenė. |
LAIKAS II d. 234–237 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 220 p. |
LAIKAS II d. 2, 5 užduotys. |
Nurodo mokslo ir technikos revoliucijos priežastis XX a. pab.–XXI a. |
2. Globalizacijos
iššūkiai pasauliui |
1.
Suformuoti vaizdinius apie globaliąsias problemas šiandienos pasaulyje. 2.Ugdyti suvokimą, Kad,
sprendžiant globaliąsias problemas neaišku, kas nugalės –
vartotojiškas asmeninės naudos siekimas ar žmonijos interesai. |
Aiškinimas, darbas su vadovėlio tekstu,
žemėlapiu, dokumentais ir iliustracijomis, pokalbis, lyginamoji
analizė. |
Globalizacija, popmenas, šiltnamio efektas, vartotojų visuomenė. |
LAIKAS II d. 238–242 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. N Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 214, 215 p. ujausiųjų laikų istorijos atlasas
10 kl. Leidykla Briedis, 2007,
42–43 p. |
LAIKAS II d. 1, 3 užduotys. |
Apibūdina globaliąsias problemas, nurodo
jų priežastis. Pateikia siūlymų, kaip jas spręsti.
Apibūdina priemones ir būdus, kuriais Europos Sąjungos
valstybės bando kurti daugiakultūrę visuomenę. |
3. Grėsmės taikai šiuolaikiniame pasaulyje |
1.
Atskleisti terorizmo priežastis. 2.Ugdyti suvokimą, jog tik glaudus bendradarbiavimas ir
tarpusavio supratimas
gali išsaugoti
taiką Žemėje. |
Darbas su vadovėlio tekstu, dokumentais ir
iliustracijomis, pokalbis, diskusija. |
Al Kaeda, „Arabų pavasaris“, didžiojo aštuoneto
šalys, hibridinis karas, islamo
fundamentalistai, Jugoslavijos karai, Nepriklausomų valstybių
sandrauga, Talibano režimas. |
LAIKAS II d. 243–248 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 214, 215 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 430–433. |
LAIKAS II d. 2, 4 užduotys. |
Apibūdina terorizmo sąvoką, nurodo
būdus, kaip kovoti su terorizmu. Įvardija regionus, kur terorizmo
problema ypač aktuali. Apibūdina postsovietinių šalių problemas
ir Rusijos agresiją Ukrainoje. |
4. Kelias į vientisą Europą |
1.
Suformuoti vaizdinius apie Europos sąjungos sukūrimą. 2
Ugdyti suvokimą, jog Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių
politinių ir ekoniminių galių pasaulyje. |
Darbas su vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais
ir iliustracijomis, pokalbis, diskusija. |
Euras, Europos Ekonominė Bendrija, Europos
Komisija, Europos Parlamentas, Europos
Sąjunga, Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo
Teismas, Europos Vadovų Taryba, Euroskeptikas, Šengeno erdvė. |
LAIKAS II d. 243–248 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 212, 216, 217 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 372– 373, 434–436. |
LAIKAS II d. 2, 4 užduotys. |
Įvardina Europos Sąjungos kūrimo etapus,
apibūdina svarbiausių institucijų veiklą. Remadamiesi
konkrečiais pavyzdžiais nurodo Sąjungos laimėjimus ir
problemas. |
5. Posovietinė Lietuva |
1.
Atskleisti posovietinės Lietuvos problemas. 2.
Ugdyti suvokimą, kad, nepaisant socialinių problemų, Lietuva
yra viena iš sparčiausiai besivystančių šalių Rytų
Europoje. |
Lyginamoji analizė, aiškinimas, darbas su
vadovėlio tekstu, iliustracijomis ir dokumentais, diskusija. |
Desovietizacija, finansinė piramidė,
investicinis čekis, privatizacija, referendumas, reketas, restitucija,
talonai. |
LAIKAS II d. 254–257 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 213 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 437–441. |
LAIKAS II d. 2, 4 užduotys. |
Apibūdina atsikūrusios Lietuvos Respublikos
politinės raidos ypatumus. Nurodo pagrindinius atsikūrusios Lietuvos Respublikos
užsienio politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. |
6. Lietuva XXI amžiuje |
1.
Suformuoti vaizdinius apie situaciją šiandieninėje Lietuvoje. 2. Ugdyti suvokimą, jog visų Lietuvos
problemų sprendimas – pačių piliečių rankose. |
Aiškinimas, darbas su dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio
tekstu, iliustracijomis, diskusija, pokalbis. |
Biudžeto deficitas. |
LAIKAS II d. 258–261 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Didysis istorijos atlasas mokyklai. Leidykla Briedis,
2014, 213 p. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 437–441, 450–452, 466–467. |
LAIKAS II d. 1, 7 užduotys. |
Apibūdina šiandieninės Lietuvos
politinę, ekonominę, socialinę situaciją. Nurodo, kurias
šiuolaikinės Lietuvos visuomenės gyvenimo sritis veikia globalizacijos
reiškiniai. Paaiškina pilietinės visuomenės
kūrimą Lietuvos Respublikoje skatinančius ir stabdančius
veiksnius. |
7. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3.
Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Al Kaeda, globalizacija, deoksiribonukleo rūgštis
(DNR), interaktyvus, mokslo ir technikos revoliucija, skaitmeninės
technologijos, Talibanas, vartotojų visuomenė, virtualioji
erdvė, žinių visuomenė. |
LAIKAS II d. 264 ir 265 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 468–469. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. |
VII skyrius. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas |
||||||
Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||||
Pamokos tema |
Pamokos tikslai |
Metodai |
Sąvokos |
Praktinė veikla |
Namų darbai |
Pasiekimai |
1. Demokratinis
valdymas |
1.
Suformuoti vaizdinius apie demokratinį valdymą. 2. Ugdyti suvokimą, jog demokratinis valdymas–
pažangiausia iki šiol sukurta valstybės valdymo sistema. |
Aiškinimas, diskusija, pasakojimas, darbas su
dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu. |
Atstovaujamoji (netiesioginė) demokratija,
parlamentinė respublika, prezidentinė respublika, tiesioginė
demokratija. |
LAIKAS II d. 268–274 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 442–443, 447–448. |
LAIKAS II d. 2, 4 užduotys. |
Nurodo demokratinio valdymo principus, įvardija
demokratinės valdymo sistemos trūkumus ir pranašumus. |
2. Rinkimai |
1. Suformuoti
vaizdinius apie rinkimų sistemą Lietuvos Respublikoje. 2. Ugdyti suvokimą, jog dalyvauti rinkimuose
yra kiekvieno piliečio pareiga. |
Lyginamoji analizė, aiškinimas, darbas su
vadovėlio tekstu, iliustracijomis ir dokumentais, diskusija. |
Aktyvioji rinkimų teisė, mandatas,
mažoritarinė rinkimų sistema, pasyvioji rinkimų teisė,
proporcinė rinkimų sistema, rinkimai, rinkimų cenzas. |
LAIKAS II d. 273–277 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 449–452. |
LAIKAS II d. 5, 6 užduotys. |
Apibūdina šiuolaikinėse valstybėse egzistuojančias partines ir rinkimų sistemas.
Nurodo skirtingų rinkimų sistemų pranašumus ir trūkumus. |
3. Politinės
partijos |
1. Suformuoti vaizdinius apie politinių
partijų vaidmenį valstybės valdyme. 2. Ugdyti suvokimą, jog partijos privalo
vykdyti duotus įsipareigojimus rinkėjams. |
Aiškinimas, diskusija, pasakojimas, darbas su
dokumentais, iliustracijomis, vadovėlio tekstu. |
Daugiapartinė sistema, dešinieji, dvipartinė
sistema, elektoratas, kairieji, koalicija, opozicija, populizmas,
politinė partija, pozicija. |
LAIKAS II d. 278–281 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 450–452. |
LAIKAS II d. 4, 6 užduotys. |
Apibūdina partijų įvairovę ir
jų tikslus šiandieninėje Lietuvoje. |
4. Lietuvos Respublikos konstitucija |
1. Suformuoti vaizdinius apie
Lietuvos Respublikos Konstituciją. 2. Ugdyti suvokimą, jog konstitucija yra pagrindinis
valstybės įstatymas. |
Diskusija, darbas su dokumentais, iliustracijomis,
aiškinimas, lyginamoji analizė. |
Konstitucinis teismas, Lietuvos Respublikos
Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, pilietinė tauta, Seimo pirmininkas, teisinė
valstybė. |
LAIKAS II d. 282–287 p. iliustracijų,
dokumentų nagrinėjimas. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 453–465. |
LAIKAS II d. 6, 8 užduotys. |
Apibūdina Lietuvos Respublikos Konstituciją,
įvardija jos svarbą valstybės valdyme. |
5. Ruošiuosi egzaminams |
1.
Įtvirtinti skyriaus medžiagą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei
kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
Aktyvioji rinkimų teisė, Atstovaujamoji
(netiesioginė) demokratija, daugiapartinė sistema, Europos
Ekonominė Bendrija (EEB), Europos Komisija, Europos Sąjunga (ES),
Konstitucinis teismas, koalicija, opozicija, populizmas, politinė
partija, pozicija, Šengeno erdvė, Valstybės skola. |
LAIKAS I d. 290–291 p. užduotys. Kapleris I., Meištas A. Istorijos egzamino
gidas. – Vilnius, „Briedis“, 2013, p. 468–471. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. |
6. Kartojimo pamoka |
1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius
įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinės visuomenės raidą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei
kritiškai mąstyti. |
Apklausa raštu, darbas su žemėlapiu, iliustracijomis,
dokumentu. |
|
Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra,
atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai
įsisavintas, svarbiausias temas. |
LAIKAS II d. 4 užd. |
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. |
7. Kartojimo pamoka |
1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius
įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinės visuomenės raidą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei
kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
|
Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra,
atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai
įsisavintas, svarbiausias temas. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. |
8. Kartojimo pamoka |
1. Įtvirtinti svarbiausius istorinius
įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinės visuomenės raidą. 2. Toliau lavinti darbo su dokumentu, žemėlapiu
bei iliustracijomis įgūdžius. 3. Ugdyti gebėjimą savarankiškai bei
kritiškai mąstyti. |
Lyginamoji analizė, darbas su iliustracijomis,
dokumentais, žemėlapiu, vadovėlio tekstu, aiškinimas, diskusija. |
|
Užduotys ir aptarimas parenkami mokytojo nuožiūra,
atsižvelgiant į klasės gebėjimus, sunkiausiai
įsisavintas, svarbiausias temas. |
|
Įvairiomis formomis – žodine, rašytine, vaizdine – apibendrina ir pateikia
informaciją. Paaiškina, kaip formuluojami argumentai ir pateikiami
vertinimai apie istorinius įvykius ir reiškinius. |